Ponia Eglė (tikrasis moters vardas man žinomas) sako, kad dokumentų vertimai jau yra tik kaip uogelė ant torto viršaus, palyginti su viskuo, ką moteriai teko iškęsti per pastarąjį pusę metų. Automobilio avariją Švedijoje patyrusi moteris pateko kaip į užburtą ratą – prasidėjo nesibaigiantys popierių siuntinėjimai, vertimai į švedų kalbą, advokatai, teismai…
Iš pradžių nesuprato, į ką įsipainiojo
Eglė ir dabar puikiai prisimena tą snieguotą naktį Švedijos kelyje, kai ji, sėdėdama už vairo, pateko į avariją. Jos kaltininkas buvo kito automobilio vairuotojas. Eglė sako, kad jai tada niekas nerūpėjo, ji galvojo, kad žus. „Žinau, kad buvo tiesiog labai ramu. Dar pagalvojau – na va, mirsiu, o šiaip turėjau tokį visai įdomų gyvenimą. Iš tiesų, yra kažkas, dėl ko matyt mirtis pati žmogumi pasirūpina ir jis visgi miršta laimingas. Nes tada nei apie vaikus, nei vyrą negalvojau, nei apie šimtus dalykų, kurie sukels rūpesčių kitiems. Tiesiog galvojau – na va kaip geriau, bus mažiau problemų, o dar ir malūnsparniu paskraidysiu. Nes mane skraidino į ligoninę. Tik vėliau, kai man prisiskambino dukra, ėmiau galvoti apie šeimą. Tada kitą dieną po operacijos toliau miegojau. Man atrodo tik trečią dieną ėmiau galvoti apie teisinius dalykus. Paaiškėjo, kad kaltininkas net neturėjo vairavimo dokumentų. Galvojau tada, kad greitai atsistosiu ant kojų ir eisiu toliau dirbti. Tačiau trauma mane palaužė – po trijų savaičių su dukros pagalba grįžau į Lietuvą“, – prisimena Eglė. Tada moteris net neįtarė, kaip ilgai užtruks tiek sveikimas, tiek popierių tvarkymas.
Prasidėjo biurokratijos ratas
Skaityti straipsnį “Probelmos užsienyje – problemos ir Lietuvoje” »
Niekam ne paslaptis, kad kelionė automobiliu ar autobusu bus maloni tik tada, jeigu viduje deramai veiks oro kondicionieriai. Ypač, kai kalba eina apie autobusą, kai jame yra daug žmonių. Palyginsiu kelias patirtis, kaip skiriasi kelionės autobusais ir kokie oro kondicionieriai bei kiti privalumai džiugina keleivius.
Sakyčiau, visi ateina su tuo pačiu tikėjimu – kad pasidarys lengviau. Tačiau labai svarbu psichologo darbe yra ir pati eiga, kaip ta psichologinė pagalba pasiekiama, ką reikia daryti, kad pasijaustum tikrai geriau. Tad, pavyzdžiui, vieni suvokia, kad turint bėdų nėra kažkokio vaisto stebuklingo, kada per valandą gali viską išspręsti. Visą gyvenimą keičiantys dalykai neatsiranda taip lengvai, pirmiausiai reikia pasistengti pačiam sau padėti. Psichologas yra ne magas, o labiau kažkoks veidrodis, kuriame tu gali pamatyti pats save iš tų pusių, iš kurių nematei, ir pabandyti suprasti, kur čia slepiasi ta netvarką, ką reikia keisti, ką reikia daryti, kad viskas būtų gerai. Iš tiesų, psichologinė pagalba gali trukti ir pusę metų, ir metus, kol žmogui tikrai pagerėja. Kartais jis net gali nesuprasti, kad jam pagerėjo, nes gal psichologas tiesiog padeda suvaldyti augančią problemą, išlaikyti ją tame pačiame lygyje. O kartais pagerėja ir per dvi konsultacijas. Tada išgelbėtas žmogus psichologą rekomenduoja ir kitiems – ir atsiranda toks klaidingas požiūris, kad psichologas neva ims ir labai greitai padės. Kai to nenutinka, nes kiekvienas atvejis individualus, mes gauname iš pacientų pylos.
Jeigu jau per Vėlines užklydote į kapus, tai susimąstote ne tik apie tai, kiek metų tam paminklui, bet ir – kiek metų kaip jūs jau esate ant šios Žemės, ir kiek dar tų metų praeis. Vienus žmones tokios šventės veikia itin stipriai, kiti jas priima ramiai. Tai tampa tam tikru atsvaros tašku, nes prisimeni, kiek jau žmonių išėjo Anapilin, o gal tiesiog į niekur, į amžinybę. Prisimeni ir patį šiurpiausią dalyką, tikrai tokį, už kurį baisesnių jau nėra, tokį, prieš kurį visiškai viskas nublanksta – mirtį, savo mirtį. Pasaulis pažengė neapsakomais toliais į priekį, daugybę dalykų suprato, išsiaiškino, sužinojo, o paties svarbiausio – ne. Kas mūsų laukia po mirties, ar kas nors išvis laukia, ar tai, ką vadiname „mumis“, vadiname teisingai. Kiek labai mes esame pasaulio centrai, o kiek tik nereikšmingos detalės? Klausimų, vaikštant Vėlinių naktį po kapines, gali kilti labai daug. O atsakymų rasti nepavyks. Vos tik žmonės ėmė mąstyti, pradėjo aiškintis šią dilemą, tačiau atsakymų kol kas į ją dar nėra, ir negali žinoti, kas iš tiesų laukia. Aišku, jei tokie pamąstymai svetimi, tai Vėlines galima tiesiog praleisti, ir eiti iškart prie amerikietiškojo Helovino, kai su moliūgu ant galvos ir raganos suknele gali eiti linksmintis į barus.
Šiais laikais nemaža dalis žmonių svajoja įkurti nuosavą verslą, generuoja naujas idėjas, ko galėtų reikėti šiuolaikinei visuomenei, kokios paslaugos ar daiktai galėtų tapti populiariais bei perkamais, kuomet tiek daug naujovių yra išrandama kiekvieną dieną. Tik keletui žmonių pavyksta sukurti išties originalius naujus produktus bei juos išpopuliarinti jau daug konkurentų turinčioje rinkoje. Vienas iš svarbių komponentų, kuomet yra kuriamas naujas itin perkamu galintis tapti daiktas ar prietaisas – 
Internetiniuose tokių bendrovių puslapiuose visada galėsite rasti gana nemažai informacijos apie miško pirkimo sąlygas, ir labai greitai galėsite sužinoti, kokia miško kaina gali būti pasiūlyta už jūsų parduodamą miško sklypą. Čia paprastai yra suteikiama galimybė užpildyti trumpą anketą, ir labai greitai galėsite sulaukti atsakymo, už kiek gali būti nupirktas jūsų miškas.