Stov?jau an?dien automobili? kamštyje ir m?s?iau, k? gi galvoja visi tie, kas eina gatve, slepiasi po lietsargiu, ilsisi pievut?je, gal? gale – s?di prieš ir už man?s stovin?iuose automobiliuose? K?žin, svars?iau sau, ar kiekvienas turim galvoje kažk? tokio unikalaus ir nepakartojamo, ar žmonijos mintis galima b?t? sud?lioti ? „lentyn?les“, tarkim: mintys apie artimuosius, geros mintys, piktos mintys.

Mintys yra su mumis vis? laik?. Net ir tada, kai miegame. S?mon? ir pas?mon? veikia nepriklausomai nuo to, kuo užsi?m?s j? savininkas. Visgi, turiu jus užtikrinti, - žmoni? mintys yra pakankamai standartin?s. Mat tekstas, žodžiai sudaro vos septynis procentus visos m?s? komunikacijos, o mintis yra žodžiais ?formintas m?s? bendravimas su savim, ar kitais. Taigi, apie k? dažniausiai galvojame?

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad dažniausiai m?s? galvose sukasi mintys apie save ir kitus. Važiuojame troleibusu ir nuži?rin?jame pakeleivius, o mintyse tuo tarpu „vyniojasi“: „aha, štai anas, priekyje s?dintis vyriškis storokas...man atrodo, gerokai storesnis, nei aš...vadinasi, dar neblogai atrodau! Oho, kaip jis atrodo sed?damas, nenor??iau toks b?ti. O moteris raudonu lietpal?iu panaši ? t? neurotišk? kaimyn?. Aha, ir nosis tokia pati, tiesa, kaimyn?s kojos gražesn?s. Bet šiaip atrodo tokia pati. Ir abi panašios ? mano pradini? klasi? mokytoja – ana tai buvo ragana!“. Taigi, esame link? lyginti save su kitais, o tiksliau, su tuo, k? manome apie tuos kitus, remdamiesi savo jau turima patirtimi, stereotipais ir t.t. Juk moteris, panaši ? nerving? kaimyn?, gali b?ti labai rami, to mes nežinome. Toks psichologinis atsitraukimas, vertinant save pagal kitus, reikalingas, kad gautume pripažinim? patys iš sav?s. Ži?r?dami ? kitus, mes pripaž?stame, kad esame geresni ar blogesni. Ir nemanykite, kad tai laiko gaišinimas, anaiptol! Lyginimas reikalingas sustiprinti išankstin?ms nuostatoms apie save, kitus ar gyvenim? apskritai. Nuostatas atsinešame iš vaikyst?s, o nuolatinis j? kartojimasis padeda suprasti pasaul? ir suteikia saugumo jausmo. Jei po šios pastraipos išsigandote, k? apie jus vertindami galvoja kiti, nusiraminkite. Dar syk? kartoju, - dažnai j? vaizdinys nieko bendra neturi su tikrove.

Dar viena standartin? min?i? grup? – praeities ?vyki? apm?stymas. Tarsi gromofonai plokšteles mes sukame jau pasibaigusias situacijas, gromuliojame ?vykusius dialogus ir tarsi senas fotografijas perži?rime ?vykius. Aišku, jei kažk? aktyviai veikiame „?ia ir dabar“, mintys b?na sukoncentruotos ? veiklos objekt?, ta?iau, jei nieko konkretaus neveikiame, mintys dažniausiai nuklysta praeitin arba ateitin. Galvodami apie jau pra?jusius ?vykius tenkiname ?vairius poreikius. Kai kurie – mazochistinius, pavyzdžiui, grauždamiesi d?l nepavykusio pokalbio d?l darbo jie tarsi patvirtina savo pa?i? nuomon? apie save: „na štai, žinau, kad esu nevyk?lis, man ir v?l nepasisek?, apskritai nereik?jo to imtis“ ir pan. Kiti, - analitinius. Ramiai išnagrin?jus situacij? galima suprasti, kas ir kod?l ?vyko, padaryti išvadas ir jud?ti pirmyn! Ateities planai gali b?ti malon?s galvoti. Kita vertus, mes tarsi išgyvename b?sim? situacij?, taip pasimokydami reaguoti ? vien? ar kit? galim? jos pos?k?, pasiruošdami sau savotišk? scenarij?.

?domu tai, kad nors galvojimas vyksta spontaniškai, min?i? eiga – dažniau galvosim apie praeit? ar apie ateit?, tuš?iai graušim?s ar analizuosime – yra išmokta. Vienaip ar kitaip galvoti žmogus išmoksta, o pagrindiniai mokytojai ?ia – artimieji ar autoritetingi asmenys, kurie kalb?davo skirtingai. Taigi, jei vaikyst?je dažniau gird?jome t?vus apgailestaujant d?l pra?jusi? ?vyki? ir juos svarstant, b?sime labiau link? m?styti apie praeit?. Tas pats pasakytina ir apie kitus komunikacijos b?dus: kalb?sime trumpais sakiniais ar ilgais, geriau kalb?sime, ar mintis vienodai gerai reikšime žodžiu ir raštu, priklauso ir nuo mus vaikyst?je supusi? žmoni? ?g?dži? bei nuostat?.

O ar ?manoma nieko negalvoti? Pasirodo, - ?manoma. Kai žmogus nusiramina, susikoncentruoja, nugrimzta ? save, jis gali atsiriboti nuo viso pasaulio ir vis? min?i?. Tai savotiška transo b?sena, tad b?kite tikri, kad tarp praeivi? toki? „negalvojan?i?“ nesutiksite.

?domiausia, kad mintys turi ir fizin? išraišk? – veido mimikas. Jei ilgiau steb?site save ar kit? žmog?, pamatysite, kad kartais užsigalvoj?s jis timpteli l?p? ar pakelia antakius, tarsi kažk? sakydamas. Iš ties?, m?s? viduje vyksta tikri dialogai – kartais su jau sutiktais ar planuojamais sutikti personažais, kartais – m?s? asmenyb?s dalys „tariasi“, komunikuoja su mumis. Prisiminkime dar syk?, kad 93 procentus informacijos mes perteikiame neverbaliniais b?dais, ir iškart taps aišku, kod?l gerai paž?stamo žmogaus mintis, net kai jis tyli, dažnai galime „perskaityti“.

Š? kart? pabaigai rašytojo L. Tolstojaus aforizmas: „Žmon?s skiriasi dar ir tuo, kad vieni pirma galvoja, o paskui kalba ir daro, kiti gi pirma kalba ir daro, o paskui galvoja.“. Graži? ir šviesi? jums min?i?.