Tikrai žinau, kad ne man vienai dažnokai atrodo, kad kiti gyvena geriau. Neb?tinai tik finansiniu atžvilgiu. Tiesiog. Jie, tie kiti, kažkod?l yra talentingesni, sugeba dalyvauti ?vairiuose ypatinguose projektuose, yra rad? sau papildomos, m?giamos veiklos, ištek?j? ar ved? ne tik žinomus, bet ir gražius, mielus, šmaikš?ius žmones. Gal? gale, jiems netr?ksta pinig?, o jei ir tr?ksta, - tai š? stygi? s?kmingai kompensuoja laisva ir nevaržoma j? prigimtis. Kartais šalia toki?, daug labiau už mane nusisekusi? žmoni?, galima pasijausti, švelniai tariant, pilkoka ir...nuskriausta. Ir viduje „kala“ klausimas – na kod?l pas juos visus viskas taip gerai?
?sivaizdavim?, kad kaimyno žol? žalesn?, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna sieja su pasakomis. Prisimenate? Už devyni? j?r?, devyni? mari? ir devyni? kaln? nuostabioje pilyje pasakiškai laimingai gyveno karalaitis ir karalait?...Vaikyst?je gird?tos pasakait?s suk?r? iliuzij?, jog kažkur, ne ?ia, o ten toli, yra labai gera ir lengva gyventi. Su pasaka žmoguje užsimezgusi maloni emocija bli?kšta atsitrenkusi ? real? gyvenim?, ta?iau ?sitikinimas, kad kitur yra geriau – lieka. Savo gyvenimo lyginimas su kit? „žalesne žole ir riebesniu pienu“, anot psichoterapeuto, iš ties? labiau susij?s su tuo, kad žmogus pats yra nepatenkintas savimi. Tuomet laim?s jis ieško ne savyje, bet aplinkoje. Deja, net atsid?rus išsvajotoje vietoje, „geriau“ gyvename tik trump? laik?, o v?liau nepasitenkinimas, pavydas kit? pasisekimui ir v?l ima virš?.
Štai vienas paž?stamas, ilgai niurn?j?s apie ubagišk? postsovietin? gyvenim?, pagaliau išvyko ? vien? turtingiausi? pasaulio valstybi?, teikian?i? puikias socialines garantijas. Manote, atsis?d?s ant anuomet žalesne atrodžiusios „žol?s“ jis tapo laimingas? Ogi ne! Jo protas suvokia, kad dabar šeima gyvena nepalyginamai geriau. Tik vienas „bet“, žmogus ir toliau nuvertina tai, k? turi – laim?s, anot jo, vis tiek n?ra, nes juk gal?t? b?ti dar geriau!
?žvelkime šviesi?j? m?s? žmogiškojo pavydo pus? – progresas. B?dami nepatenkinti ne tik burbame ir d?saujame, bet, kartais, ir padarome kažk?, kas iš ties? pagerina m?s? gyvenim?. Taigi, šiuo atveju, nepasitenkinimas virsta spyriu ? s?dim?j?, kad jud?tume pirmyn. Visgi vaikydamiesi „žalesn? žol?“ nesusim?stome, kad pasakiškas karalait?s gyvenimas, kaip ir kažkur kitur neva egzistuojanti laim? – t?ra m?s? susikurtas vaizdas. Juk iš ties?, paprasto valstie?io gyvenimas neretai b?davo laisvesnis, kupinesnis tikr? ?sp?dži? ir prasm?s!..Kitaip tariant, žol?s spalva priklauso nuo m?s? pa?i? matymo ir pastang?. Juk iš tikr?j? nežinome, ar tam kitam geriau, tik ?sivaizduojame, kad taip yra. Tod?l svarbu, k? norime matyti, nes atidžiau pažvelg?, šalia m?s? reg?to pasisekimo, laim?s ir saldaus gyvenimo pamatytume nemažai skausmo, nes?kmi? ir panaši? problem?, kaip m?s? pa?i?.
Pam?stykime, - jei užuot rink? norveg? braškes ar plov? brit? l?kštes, efektyviai sugeb?tume dirbti Lietuvoje, - „žol?“ t?vyn?je kaip mat tapt? žalesn?. Tas pats nutikt?, jei užuot band? ?ži?r?ti kaimyno lobius, pažvelgtume, kiek daug visko turime patys, o laim?s semtum?mes iš savo vidaus, o ne aplinkos. Pasak R. Aleknos, b?da ta, kad tikime, jog žol? žaliuoja nei nuo m?s? darbo, bet tiesiog šiaip sau, „nes ten geriau“. Iš ties?, žol? žaliuoja, kai sugebame ne tik auginti, bet ir ja g?r?tis.
Nekalbame apie tai, kad b?tina gyventi tik Lietuvoje. Daugyb? kosmopolit? (beje, neretai pageidav? b?ti palaidoti t?vyn?je) ?rod?, kad svarbu – pati asmenyb?, jos branda, sugeb?jimai, o ne valstybi? sienos. Kad vien išvykus svetur, neb?tinai randama laim?, ?rodo ir psichoterapeut? duris varstantys tautie?iai ar j? giminai?iai. Specialisto pagalbos prireikia, kai d?l geresnio gyvenimo „ar?s“ žmogus pasiekia vadinam?j? – pertemptos gumos efekt?, persidirba ir tarsi nutr?ksta nuo grandin?s – pavyzdžiui, per dien? prageria visus uždirbtus pinigus. Prie sudužusios geldos neatsiduria tie, kurie n?ra emigrav? psichologiškai – jie neatsisako savo šakn?, nesako, kad niekada nebegr?š gyventi t?vyn?n.
Pabaigai itin veiksmingas receptas: kad žol? savame kieme b?t? žalesn?, pakanka...pereiti ? kit? gatv?s pus? ir ? j? paži?r?ti iš toliau. Atsitraukus – išvykus kitur, ar tiesiog, pabuvus su kitais žmon?mis, dažnai pasirodo, kad „žaliausia“ – b?tent nuosavame darže, o gražia atrodžiusi kaimyno veja – dirbtin?.