Kasdienis g?rimas. Triukšmingos išgertuv?s iki pary?i?. Laiptin?je „smig?s“ sutuoktinis ir g?da d?l jo elgesio. Pridergtas butas. Tuš?ia pinigin?. Muštyn?s. Ir taip, - met? metus. Kod?l alkoholik? šeimose skyrybos – retas sve?ias? Moteris padejuoda, kad vyras girtauja, pagr?sina jam, ir gyvena, n? nemanydama skirtis.

Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro psicholog?s Daivos Bal?i?nien?s, alkoholik? šeim? visada sudaro savotiška personaž? pora: „priklausomas“ (dažniau vyras) ir „ko-priklausomas“ (dažniau moteris). Priklausomas priklauso nuo alkoholio, ko-priklausomas – nuo priklausomo. Toks simbiotinis ryšys sukuria užburta rat? – vienas geria, kitas ken?ia ir „gelbsti“. Ta?iau kent?damas ko-priklausomasis jau?iasi reikalingas, stiprus, pas?moninga jo gyvenimo prasm? – b?ti šalia žmogaus, kuriam jo nuolat reikia, nuolankiai kent?ti, „tik?ti“ priklausomojo pažadais, kad nebegers ir atleisti, kai šie pažadai bus laužomi. Anot psicholog?s, jei priklausomas nuo alkoholio sutuoktinis iš ties? vien? dien? mest? gerti, labai tik?tina, kad jo santuoka su ko-priklausomu partneriu tiesiog subyr?t?! Kod?l? Nes j? santykiai netekt? ?prastin?s prasm?s, o ieškoti nauj? bendravimo form? – reikia pastang?.

Psichologai teigia, kad polink? ? priklausom?j? ar ko-priklausom?j? ryš? nusiži?rime dar vaikyst?je. Ir neb?tinai tai reiškia, kad gerti, ar kent?ti nuo kitos priklausomyb? turi m?s? t?vai. Gali b?ti, kad link? ? ?vairias priklausomybes buvo, pavyzdžiui, seneliai, ir nors t?v? šeimoje alkoholio išvengta, bendravimo modelis – nuolankumas, poreikis kent?ti, b?ti „gelb?toju“ ar „auka“ ir panašiai, ?sitvirtina vaik? pas?mon?je.

Priklausomas ir ko-priklausomas negali vienas be kito. Abu jie iš savo b?senos, patys to nesuvokdami, gauna emocin? pasitenkinim?. „Gelb?tojo“ vaidmens atlik?jas ar atlik?ja, kaip taisykl?, b?na link?s pasiaukoti žmogus. Deja, jo pasiaukojimo medalis turi ir antr? pus? – prarad?s žmog?, kuriuo r?pinosi, jis praranda savo paties vert? ir pasijunta niekam nereikalingu, neturin?iu kuo užsiimti, beprasmiu. Vaik?, ?nikusi? ? narkotikus t?vams psichologai dažnai pataria leisti atžalai nusiristi iki dugno. Drastiška priemon?, nes t?vai nuog?stauja d?l vaiko gyvyb?s. Panašus procesas vyksta alkoholik? šeimose. Dažnai išgyvenama g?da – d?l sav?s, d?l vaik?, d?l savo pasirinkimo, su kuo gyventi....Deja, šie išgyvenimai ver?ia sl?pti problem?, dangstyti alkoholik?, traukti j? iš to „dugno“ ir...nieko nekeisti.

Alkoholik? šeima byr?t? ne tik tuo atveju, jei priklausomasis nebegert?. Kokie nors ko-priklausomo veiksmai taip pat priartint? skyrybas, tod?l jo pas?mon? dažnai kužda nieko nedaryti. Alkoholis tarsi suvienija šeim?, ji susiburia spr?sdama ši? problem?. Be to, met? gerti, alkoholikai dažnai išgyvena nuotaik? svyravimus, tampa pikti, grub?s, ir santykiams pasikeitus artimieji gali imti manyti, kad tam tikra prasme buvo geriau, kai žmogus g?r?.

Priklausomo ir ko-priklausomo partneri? šeimoje b?na kelios b?dos. Viena – alkoholis (ar kokia kita priklausomyb?). Kita – pasirinkimas. Turiu galvoje pasirinkim?, kaip ir su kuo gyventi. Psichologai teigia, kad vienintelis kelias iš šio užburto rato – ?sis?moninimas: k? aš darau su savo gyvenimu. Banaliausias pavyzdys, - kai tek?dama mergina galvoja, kad jos meil? išgydys mylim?j? nuo g?rimo. Ne, neišgydys, - tai reikia žinoti. Jei jau ištek?jo už gerian?iojo, paband? atsikratyti priklausomyb?s ir nepavyko, - laikas s?moningam sprendimui. Reikia atsakyti sau ? klausim?: ar aš sutinku taip gyventi, ar kažk? darau. K? galiu padaryti? Pirmiausia, pasak D. Bal?i?nien?s, verta kreiptis ? paramos grupes. Kit? patirtis leis suvokti savo pad?t?, ?manomas išeitis, gal? gale – pasidalinti išgyvenimais.