Gyvenimu nesusituokus šiandien nenustebintum net atokiausiame kaime gyvenan?ios bobut?s. K? jau kalb?ti apie didmies?ius, juo labiau, kad ir žurnalai bei forumai mirg?te mirga patarimais prieš užsimaunant ar užmaunant dail? vestuvin? žiedel?, „pabandyti“ pagyventi vienoje erdv?je, su bendra vonia, bendru tualetu, bendra lova, bendrais r?pes?iais ir kitais žaviais bendrumais. Iš ties?. Kartais pabandžius gali, žmogus, suprasti, kad norisi tik b?gti kur akys mato, mintyse d?kojant Aukš?iausiajam, kad vestuvinio baliaus su gimin?m ir tolesni? ?vyki? pavyko išvengti. Kartais gailimasi v?liau ir tyliai. Kažko, k? atidav?m tam, su kuriuo „tik šiaip“ pagyvenome. Pasekmi?. Apkalb?. Užsit?susio nei vedybinio, nei nevedybinio gyvenimo. Bet juk kiekvienas sprendimas daromas laisva valia ir yra savotiška loterija, ar ne?

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro psicholog? Daiva Bal?i?nien? polink? gyventi nesusituokus sieja su visuomen?s laisv?jimu. Iš ties?, anks?iau buvusi? draudim? kaip ir neb?ra, Veronikos nesiskandina iš g?dos, o gyvenimas susimetus tapo savotiška mada. Kas nenor?t? b?ti madingas?..Prie vyno taur?s sugyventiniai noriai pasakoja, kad toks gyvenimas jiems labai patinka: daugiau laisv?s, mažiau rutinos, ? valias virpuliuk? ir jauduliuk?, juk ? partner? neži?rima, kaip ? savaime suprantam? dalyk?. Aišku, yra ir kita pus?. Pra?jus kuriam laikui nemaža dalis moter? prisipaž?sta, kad nor?t?, jog vyras pagaliau pasipiršt?. Pas?moningai santuoka visgi siejama su šiokiu tokiu saugumu. Deja, realyb? tokia – kuo ilgiau pora gyvena „susimetusi“, tuo labiau prie tokio gyvenimo ?prantama, atsiranda jausmas „o kam kažk? keisti“, o vyrai re?iau ryžtasi pirštis ar ?teisinti santykius. Jei tokia laisv? priimtina abiems – problem? nekils. Li?dniau gali b?ti, jei kuri nors pus? visgi svajoja apie vestuves ir santuok?.

Jei mylimasis ar mylimoji primygtinai si?lo rinktis b?tent gyvenim? nesusituokiant, reikt? pagalvoti, ar tai n?ra neryžtingumo ir atsakomyb?s baim?s priedanga. Ne? Puiku! Visgi kartais, pasak psicholog?s, nenoras tuoktis reiškia abejones. Ypa?, jei tai vyresni, kelis metus kartu jau gyvenantys, savarankiški partneriai. Sukluskite, jei pragyven? kelis metus tebegird?site „aš dar nepasiruoš?s/-usi“. Paradoksalu, ta?iau kuo ilgiau ruošiamasi, tuo re?iau...prisiruošiama.

Neretas ir kitas atvejis – kartu ilgai gyvenusi pora nusprendžia tuoktis. Ir štai – vestuvi? maršas, g?l?s, žavi kelion?, trumpas gyvenimas ?teisintoje santuokoje ir...skyrybos! Toks santyki? salto pribloškia poros draugus ir gimines. Ta?iau skyrybas sukelia ne santuoka. Ne viešas pažadas myl?ti ir gerbti amžinai. Taip nutinka tuomet, kai santuoka pasirenkama kaip išeitis iš santyki? kriz?s – o gal bus geriau? Tiesa ta, kad pasidaro tik blogiau. Nes santyki? krizes reikia spr?sti ne išorin?mis priemon?mis: vestuv?mis ar k?dikio prad?jimu, bet ieškant nesantaikos priežas?i? ir su jomis susidorojant.

Aišku, gyvenimas nesusituokus turi ir privalum?. Pavyzdžiui, galima išvengti ankstyv? vestuvi?, kurios jaunut?ms mergait?ms tampa b?du pab?gti nuo t?v? kontrol?s. Kaip žinia, itin ankstyvos santuokos labai dažnai baigiasi skyrybomis, nes partnerius renkasi dar nesubrend? žmon?s. Gyvenimas su kitu žmogumi suteikia labai didel?s patirties. Gal tokie santykiai nesukurs tvirtos šeimos, ta?iau gyven? su kitu jau žino, k? reiškia nuolat derintis prie kito žmogaus, dalintis buitimi, kaip lengvai galima sugadinti tarpusavio santykius, ir kad verta juos puosel?ti ir saugoti. Taigi, ši patirtis gali b?ti vertinga.

Spr?sti tik Jums. Be abejo, galite pasisemti patirties, o galite gerokai „nudegti“. Jei kartu apsigyvena labai jauni žmon?s, anot psicholog?, jie tarsi praranda vien? iš gyvenimo etap? – nesvarbu, kaip j? pavadinsime: v?lyv?ja vaikyste ar paauglyste. Žaisti šeim? iš ties? smagu, taip išsiskiriama ir iš bendraamži? minios. Visgi per anksti užgriuv?s suaugusi?j? gyvenimas visiems laikams pakei?ia m?stym? ir poži?r? ? gyvenim?. Psicholog? Daiva Bal?i?nien? pabr?žia, kad anksti prad?j? gyventi su kitu žmogumui rizikuoja „peršokti“ gyvenimo etap?, kurio metu išmokstama b?ti vieniems. Toks žmogus gali nežinoti, kaip susikurti savo gyvenim? vienam – kaip pa?iam planuoti laisvalaik?, kokie jo asmeniniai pom?giai, kas jam pa?iam patinka, kas ne, kas jis toks. Jei ?vyksta skyrybos ar d?l kitos priežasties toks asmuo lieka be partnerio, dažnai prireikia psichologo pagalbos, nes žmogus visai neturi patirties, kaip gyventi vienam.

Beje, ankstyvas gyvenimas poroje atima galimyb? flirtuoti, bendrauti su daugeliu, renkantis ir ieškant savojo žmogaus. D?l to mintys, kaip b?t? su kitu žmogumi, neretai užpl?sta po keli? gyvenimo kartu met? ir gali tapti neištikimyb?s ar skyryb? užuomazgomis.

Neketiname teigti, kad gyventi vienaip, geriau, nei kitaip. Tiesiog, jei jums svarbu stabilumas, o laikinumas ir nesaugumas li?dina, - nesantuokinis gyvenimas netur?t? t?stis be galo, statistika rodo, kad poros, gyvenan?ios kartu ilgiau nei trejus metus, tuoktis ryžtasi re?iau. Taip, santuoka neduoda garantijos, bet leidžia jaustis kiek saugiau. Na, o taisykl? gal?t? b?ti tokia – kaip jautiesi, taip ir elgiesi. Jei pora laiminga ir neatšokusi vestuvi? – viskas tvarkoje, ta?iau taip tur?t? jaustis abu partneriai.