Oži? b?na ?vairi?: balt?, juod?, ilgais ir trumpesniais ragais, jaun?, sen?, priži?r?t? ir apleist?. Tiesa, dar b?na Atpirkimo Oži?. Pastarieji „ganosi“ kone kiekvienoje organizacijoje. Toks ožys kasdien ateina anks?iau už visus, kasdien jau?iasi vargšas ir išnaudojamas, kasdien tipena ? darb? dreb?damas, kad štai, kiti j? ims ir išnaudos. Be abejo, jis visk? padarys, kad tie kiti iš ties? taip ir pasielgt?. „Tie tinginiai ir v?l visus darbus suvers man. Aš ir taip dirbu daugiau už visus, bet aš žinau, kad ir v?l tur?siu prisiimti kit? kaltes“ – m?sto Atpirkimo Ožys. Manote, j? priimdamas, viršininkas darbo sutartyje ?raš? punkt? „atsiauginti ožio barzd?, ragus ir atpirkti kit? kaltes“? Ogi ne. Visus šiuos ?sipareigojimus Atpirkimo Ožys prisi?m? pats, tod?l, kad kit? atžvilgiu save nuvertina. Ožys negalvoja, kad veltui pinig? šiais laikais niekas nemoka. Ožys ?sitikin?s, kad viršininkas, leisdamas jam dirbti, padar? didel? paslaug?, o ir organizacijai jis – visai nesvarbus.

Gr?ž?s namo ožys virsta Namiškiu, ir atsis?d?s ant sofos gal ir suvokia, kad iš ties? viskas kitaip – darbdaviui jis reikalingas, kaip darbuotojas – vertingas ir gali dirbti taip pat, kaip kiti. Nepaisant šio, gana blaivaus suvokimo, Atpirkimo Ožys visus kolegas ir viršininkus viena vertus laiko galingesniais už save (tod?l jiems pasiduoda), o kita vertus – nuvertina profesine prasme. Toks dvigubas suvokimas neduoda ramyb?s Ožiui, be to, kuria jame emocij?, kuri daro ?tak? santykiams su aplinkiniais. Pats save nužemindamas, Ožys tarsi bando gauti indulgencij?, kad kiti su juo padoriau elgt?si. Sav?s nuvertinimas „užkuria“ kitus, o ypa? – viršinink?. Pastarasis užima galingesniojo pozicij?, jausdamas, kad tam tikra prasme Ožys j? nuvertina, vadovas pas?moningai jau?ia pykt? ir nori ?rodyti savo valdži?. Op! Ratas užsidar?: Ožys – provokuoja, viršininkas – atsigroja, Ožys „?sitikina“, kad viskas taip, kaip jis ir galvojo: visi j? nori išnaudoti.

Didžiausi? tikimyb? tapti Atpirkimo Ožiu turi tie, kas yra dvilypiai, vertindami kitus. Gal? gale Atpirkimo ožys vis tiek nuken?ia. Ne tod?l, kad tur?t? prisiimti atsakomyb?, o tod?l, kad jam j? - tiesiog užkrauna. Be abejo, jausdamasis prastesnis už kitus, jis iš ties? atlieka visus skirtus darbus. O po to dar tuos, kuri?, galb?t, niekas net nepraš? atlikti. Juk jis privalo pasijausti vargšu ir nuskriaustu.

Tikrais, pievel?je striksintis ožys su savimi nieko padaryti negali. Atpirkimo Ožys – dvasin? b?sena. Ragai ir barzdel? šiuo atveju „užauga“ ne d?l bjauraus vadovo elgesio ar koleg? tingumo. Ožlig? šiuo atveju sukelia neteisingas sav?s vertinimas. Kaltais ar išnaudojamais kartais pasijuntame visi. Ta?iau d?l to netampame nei atperkan?iais kit? kaltes, nei ožiais. Tikrasis Atpirkimo Ožys kaltas ir išnaudojamas jau?iasi kasdien, visada ir vis?.

Be abejo, Ožys vienas negali egzistuoti. Vidiniai darbuotoj? santykiai, prisiimti vaidmenys ir vadovo pozicija ?ia labai reikšmingi. Ta?iau tiek „suož?ti“, tiek atgauti visaver?io žmogaus status? gali tik pats žmogus. Galb?t, kolektyve vargšelio niekas n? nekaltina, ta?iau toks žmogus vis tiek interpretuos visk? savaip: „na va, niekas negali padaryti šios užduoties be man?s, bet visi iš?jo, numet? darbus, dabar aš turiu juos pabaigti“. Nešasi jis namo kr?v? popieri?, dirba, tvarko, o gal? gale jo niekas ne?vertina. Lyg ir gaila. Tik nepamirškime, - tok? elges? Ožys provokuoja pats.

Prasto sav?s vertinimo šakn? reikt? ieškoti vaikyst?je. Toks ?protis gali susiformuoti šeimoje, kuri paremta savotiška konkurencija – „kaltojo“ paieškomis ir vertimu jaustis nepatogiai d?l kito žmogaus savijautos, emocij?. Toks emocinis fonas v?liau tampa žmogaus koordinat?mis, - emocija, kuri? jis sieks atkartoti. „Kolegos pasakyt?, kad norint visam laikui atsikratyti tokio Ožio barzdos, reikt? psichoterapijos. Ta?iau aš link?s manyti, kad pakankamai s?moningas žmogus pats gali eiti pasveikimo link“, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna. Pirmiausia turi pasikeisti sav?s ir kit? vertinimas. Žmogus turi ?sis?moninti, kad gali b?ti geras ne tik tada, kai kiti yra blogi, t.y. – geras, ne lyginant su kažkuo, o pats savaime. Norite pad?ti sau? Prad?kite pozityviai galvoti apie save ir kitus. Jei norite, - pakeiskite aplink?, taip lengviau atsikratysite Atpirkimo Ožio reputacijos šleifo. O jei k?, nepamirškite, kad humoras – geriausias ginklas, prieš agresyv? viršinink?, ožius, sunkias užduotis ir pat? save.