„Velnias, bijau, kad ir v?l nesp?siu paruošti pamok?“ – sielojasi nervingai ? laikrod? dirs?iojanti koleg?. Skiemenis ir skai?ius d?liojantys, rašin?lius rašantys ir užduotis apie iš skirting? tašk? išvažiavusius ir susitikti turin?ius traukinius sprendžiantys suaugusieji nestebina tik turin?i? mokyklinukus. Bene kiekvienoje šeimoje, at?jus laikui atžalai s?sti ? mokyklos suol?, kyla klausimas – kaip bus ruošiamos pamokos? Štai ?ia ir prasideda ?vairov? – vieni t?veliai neleidžia savo mokinukui be j? n? s?siuvinio atsiversti (vis tiek priterlios ir pridarys klaid?), skambina mokytojai, tikslindami užduotis, perži?ri visus mažojo mokslin?iaus s?siuvinius, skuba iš darbo, nes bijo, kad be j? pamok? neparuoš?s vaikas tiesiog užmigs. Kiti t?veliai ? mokykl? ži?ri atsainiau – yra mokytojas, turi išmokyti. Jie mano, kad neturi laiko dom?tis, k? vaikas veik? mokykloje, patikrinti, ar pyplys teisingai suskai?iavo pratybose pavaizduotame medyje tupin?ias varnas, o ir kam to reikia? Jei jie gali pasir?pinti savimi, savarankiškas turi b?ti ir j? vaikas. Abu šiuos variantus Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro psicholog? Vita ?ioraitien? vertina kaip kraštutinius. Vaikas – ne kareiv?lis, tad muštras ir pastovi kontrol? jam netinka. Ta?iau palikus maž?j? jam pa?iam, taip pat gali kilti sunkum?, ir ne tik moksluose, - vaikas gali pasijusti niekam nereikalingas, imti maištauti. Ieškantiems atsakymo, kaip pad?ti ? mokykl? einan?iam savo vaikui, psicholog? V. ?ioraitien? pirmiausiai pataria nustatyti r?mus, - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie ši? r?m? turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys t?vai. J? vaidmuo - pad?ti vaikui suvokti režim?, - tvark?, kaip reikia mokytis.

Paskatinkite savo vaik? atskirame s?siuvin?lyje pasižym?ti, k? jis turi atlikti namuose. Jei moksleivis pamiršta, kas užduota, geriau, kad mama neprisiimt? visos atsakomyb?s už neparuoštas pamokas. Žinoma, vaikai dažnai bijo skambinti mokytojai ar prisipažinti nepasiruoš? pamokai. Užsirašykite keleto vaiko klasiok? telefon? numeri? ir pasi?lykite jam pasitikslinti užduotis pas juos. Jei visgi vaikas nepasiruoš? pamokai, - per daug nebarkite, nepamokslaukite ir juo labiau -nesišaipykite. Gal? gale, n?ra pasaulio pabaiga, jei kažko nežinai ar pamiršti. Reikia vaik? nuteikti, kad neruošti pamok? - n?ra gerai, ta?iau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti“ ir neiti ? mokykl?. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruošt? pamok? priklauso j?s? meil? jam, ar bijoti tiek, kad prasid?t? neuroz?.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis ? lauk?, ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite ? vaiko norus, ta?iau pamok? ruošimo neatid?kite labai v?lai ? vakar?, kai mažasis jau bus pavarg?s. Jei s?d?ti su pamokas ruošian?iu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimyb? paklausti, jei ko nesupranta, - b?tina. Ypa? tai svarbu pradinukams, kurie, anot psicholog?s, link? neatidžiai skaityti užduotis ir d?l to privelia klaid? ar atlieka tik dal? to, k? reik?t?. Labai gerai, jei t?vai skatina vaiko atsakomyb? už tai, kaip jis susideda daiktus ? kuprin?, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui b?t? smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinkt? žadintuv?.

S?kmingo mokymosi taisykl? tokia - t?vai turi kontroliuoti vaik?, ta?iau b?tina ir leisti pajausti pasekmes – kas b?na, kai nepasiruoši pamokoms. Patyr?s šiok? tok? stres?, bausm?, vaikas pasimokys ir kit? kart? vengs nemaloni? išgyvenim?. Paž?stu mokytoj?, radusi? labai tinkam? bausm? - jei vaikas dukart neparuošia nam? darb?, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinkt? eil?rašt? ir j? išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais t?vams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago“ skon? – tai moko, kaip elgtis gyvenime.

Muštruotojams noriu priminti, kad taip, geriausia, kai viskas padaryta, ta?iau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pav?lav? ? darb?? Vargu. Tad ir iš vaiko nereik?t? reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonum?, bet jis mok?s su jais susidoroti. Tod?l patarkite pa?iam pasisakyti mokytojai, kad nesp?jo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokyt?“, kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitin?ti atskirai, juk taip gaus papildomo d?mesio.

Visada ruošiant pamokas su t?vais, vaikas gauna labai daug d?mesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai gal?s pats, vaikas ims apgaudin?ti – apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaug?s su juo pased?t?. Tai vyksta nes?moningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar t??io matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu b?nant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaid?, ta?iau vaikas neišmoksta ruošti pamokas pats.

Taigi, idealus variantas – leisti ruoštis pa?iam, ta?iau pagelb?ti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei j?s? atžala nuolat parneša mokytojos pastab? d?l neatlikt? užduo?i?, pakalb?kite, kod?l taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „ži?r?k, kokia vištos koja rašai“, ar per aukštai pakelta kartel?? Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pails?j?s vaikas – tad steb?kite, kad mokinukas miegot? 9-10 valand? per par?. Jei labai nesiseka mokytis, pasidom?kite, kaip vaikas sutaria su klasiokais, kaip mokosi jie – kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klas?je balta varna. Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai – reikia ir nubausti. Tik bausm?s turi b?ti adekva?ios. O pabaigai nor??iau priminti, kad ne tik t?vams turi r?p?ti, kad pamokos b?t? paruoštos, - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pa?iam vaikui.