Mokyklose ir universitetuose, populiariosios psichologijos brošiūruose ir, tiesiog, m?s? pokalbiuose nuolat šm?s?ioja žodžiai „melancholikas“, „flegmatikas“, „cholerikas“ ir t.t. Taip m?gstame skirstyti ir lipdyti etiketes, kad lengva ranka kolegai mestelnam „na, tu ir flegma“ arba žmonai papriekaištaujame „isterik?, - na, bet tavo amžinai choleriškam charakteriui tai b?dinga!“. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro psicholog? Agn? Grušauskait? si?lo nepamiršti, kad žmogus, kaip ir visas gyvenimas, - labai ?vairiapusiškas. Tad vertindami save ir aplinkinius pro pam?gt?j? tipaž? prizm? apribojame savo m?stym?. Kaip lengva manyti, kad štai, - akimirka, kita, ir jau žinome, kas yra prieš mus esantis žmogus. Deja deja, darydami tokias skubotas ir supaprastintas išvadas, rizikuojame smarkiai suklysti. Kiekvienas žmogus gali elgtis skirtingai, - syk?, kaip melancholikas, kit? kart? – kaip karštakošis cholerikas. Tai priklauso nuo daugyb?s dalyk?: nuotaikos, gyvenimo aplinkybi?, kompanijos, savijautos ir t.t. Tod?l neprisistatin?kime optimistais ar pesimistais, flegmatikais ar sangvinikais – visi šie tipai yra m?s? viduje, tik proporcijos, kuriomis pasireiškia jiems priskiriami bruožai, - skiriasi. Nepamirškime, kad toks, anks?iau m?gtas klasifikavimas, n?ra objektyvus, nes skirtingi žmon?s mus mato skirtingai, vadinasi, jei vienam b?siu panašesnis ? cholerik?, kitam galiu atrodyti tiesiog aktyvus sangvinikas. O besim?tantiems „isterik?“ etik?te reikt? pam?styti, ar taip jie neatsikrato atsakomyb?s už galb?t sukelt? reakcij? ir nuvertintas kito žmogaus emocijas.

Tyrimai rodo, kad žmogus turi savo paties vaizdin?, susidedant? iš daugyb?s dali?: kokiu nor??iau save matyti, kok? mane mato kiti, k? iš tikr?j? apie save galvoju ir pan. Kai kurie autoriai, tyrin?jantys žmoni? m?stym?, išskiria skirtingas jo r?šis: kritin?, pozityv?, negatyv?, apibendrinant?, perd?to optimizmo ar magišk?j?. Kritinio m?stymo žmogus stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, ?vertinti visk?, kas ?manoma, išlaikydamas ?vairiapus? matym? ir taip priimti tinkamiausi? sprendim?. Šis m?stymas b?dingesnis tam tikr? žini? ir noro gilintis nestokojantiems žmon?ms, gebantiems priimti tiek maloni?, tiek nemaloni? informacij?. Neigiamai m?styti link?s žmogus išsirankios iš gaunamos informacijos negatyvius momentus ir taip „surink?s“ informacij? tarsi patvirtins jau anks?iau apie save ar kitus tur?t? nuomon?. Be abejo, taip m?stant sunkiau priimti tinkamiausi? sprendim?, nes vaizdinys vienpusis. Pozityvaus m?stymo atstovai dažniau bet kurioje situacijoje siekia ?žvelgti pliusus – kuo konkretus dalykas gali b?ti man naudingas, k? gero duos patirtis. Tuo tarpu kai m?stant apibendrintai priimama ir negatyvi, ir pozityvi informacija. Ankstesni? patir?i? ir šios informacijos pagrindu daromi dideli apibendrinimai, dažnai „linkstantys“ arba ? pozityv?, arba ? negatyv?. Tam tikrose situacijose žmogus gali m?styti neadekva?iai, tarkim, sužinoj?s apie mirtin? lig? ar pavoj?, juoktis, šypsotis, sakyti, kad viskas bus gerai ir t.t., - tai vadinamasis perd?to optimizmo m?stymas. J? išprovokuoti gali ir stresas, ar stipr?s emociniai sukr?timai. Daugeliui m?s? b?dinga ir kažkokia magiškojo m?stymo dalis – taip m?stant vadovaujamasi ne loginiais ryšiais, bet nuojautomis, paties sugalvotais, ar kit? lemtingais laikomais ženklais, pavyzdžiui: „jei eidamas gatve suskai?iuosiu devynis m?lynus automobilius, egzamin? išlaikysiu puikiai, jei ne – susimausiu“. Atitr?kusiam nuo realyb?s magiškajam m?stymui priskiriamas ir tik?jimas horoskopais. Tiesa, neb?tinai vienas ar kitas m?stymo b?das mums kenkia, tarkim, magiškasis m?stymas praple?ia ?prast? kasdienyb?, daro j? ?domesn?. Anot psicholog?, negerai, jei toks m?stymas dominuoja, nes toks žmogus negali pats priimti efektyvi? sprendim?, gali tapti priklausomas nuo mistini? ženkl? ar kit? žmoni?. Daugiausiai aspekt? ir argument? apr?piame m?stydami kritiškai, tod?l šis b?das laikomas efektyviausiu.

Joks žmogus nem?sto tik kažkuriuo vienu b?du. Tam tikroje situacijoje Jonas m?stys pozityviau, kitoje – negatyviau, o tre?ioje bus nusiteik?s kritiškai. M?stymo b?d? pažinimas naudingas tuo, kad kuo daugiau žinome apie save ir kitus, tuo lengviau randame ?vairi? problem? sprendimo b?dus. B?tent tod?l verta vystyti visas savo savybes: intuicij?, kritin? m?stym?, pozityvias ?žvalgas, o ne ?tik?jus kažkieno kito ar savo paties prikabinta etikete, ja dangstytis: „aš esu toks ir viskas!“.

Žmogus turi daugyb? savybi?. Kuo jis k?rybiškesnis, tuo labiau stengiasi pažinti žmones ir save. Iki šiol populiaru žmones vertinti pagal tai, kiek jie melancholiški, pesimistiški ar optimistiški. Bet iš ties?, yra daug svarbesni? bruož? ar vertinimo kriterij?. Tos svarbiosios savyb?s b?dingos tik žmogui. Tod?l paklauskite sav?s, kiek esu švelnus ar užjau?iantis? Kiek egocentriškas ar sugebenatis suprasti kit?, ?sijausti ? j?? Ar esu tolerantiškas? Kiek moku b?ti suprantamas kitiems? Kiek aš suprantu kitus? Kiek esu aktyvus ar pasyvus, rodau iniciatyvos ar laukiu jos iš kit?? Ar aš energingas? Kiek esu agresyvus ar bambeklis? K? duodu kitiems? M?s? turtingas ir ?vairalypis vidus reikalauja nors retkar?iais padaryti „revizij?“ – pasitikrinti, koks aš. Sau ir kitiems. Nes svarbu ne tik, kaip pats save ?sivaizduoju, bet ir k?, ži?r?dami ? mane, mato aplinkiniai.