Po vidurin?s baigimo paklajoti po pasaul?, ieškant savojo pašaukimo, Vakaruose – ?prastas dalykas. Kone kas antras studentas gali papasakoti, kaip metus ar dvejus keliavo, bendravo su žmon?mis, kažk? veik? tokio, kas pad?jo suprasti, kokio išsilavinimo ir kokio darbo nor?t?si labiausiai. M?suose atvirkš?ia tradicija – vos baigus vidurin?, ž?tb?t bandoma kur nors ?stoti. Stojam?j? egzamin? tvarka, kai stojantysis ? universitet? gali ?rašyti iki dviej? dešim?i? pageidaujam? mokytis specialybi?, priver?ia abejoti, ar šiuo atveju tikrai žinoma, ko siekiama ir kod?l. Neskub?ti, darant sprendimus, pamatyti pasaul? – neb?tinai plaunant l?šktes kokios šalies užkandin?je – tokiam potyriui ryžtasi maža dalis lietuvi?.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna neabejoja, kad kelion?s ar patyrimai, „ieškant sav?s“ turi prasm?s. Ta?iau, kad rastum save, reikia sugeb?ti leisti sau nor?ti. Faktas - m?s? visuomen?je daug žmoni? to sau niekada neleidžia. Priežas?i? daug ir jos skirtingos: vaikyst?s norus riboj?s skurdas, t?v? turtai, virsdav? teise spr?sti, kas vaikui geriau ir negird?ti jo paties nor?. Ir nors gali atrodyti smulkmena – žinojimas, ko iš ties? nori, ir mok?jimas tai ?vardinti – svarbi prielaida tapti s?kmingu žmogumi. Daugelis žinom? verslinink?, mokslinink?, tarnautoj? teigia, kad nuo ankstyvo amžiaus labai aiškiai ?sivaizdavo, ko nori, k? veiks, kaip atrodys j? gyvenimas, ir tai dar? ?tak? j? asmenyb?s raidai. Psicholog? ir psichoterapeut? praktika rodo, kad Lietuvoje tr?ksta šeim?, kuriose vaiko norai b?t? išklausomi ir nesukritikuojami, kitaip tariant,  - vaikui leidžiama nor?ti.

Patikslinimas skeptikams - leisti nor?ti, tai reiškia leisti išsakyti savo norus, išgirsti juos ir nesukritikuoti vaiko. Pavyzdžiui, vaikas sako, kad nori lankyti krepšinio treniruotes. Nors ir galvojame, kad jis šiam sportui netinkamas, nereikt? dr?bti „k? ?ia išsigalvojai – ži?r?k koks tu mažas ir storas, ten žaidžia aukšti vaikai, o tu ten nieko gero nepadarysi“. Der?t? vaik? išklausyti ir padiskutuoti, kaip jis ?sivaizduoja savo treniruotes, pagaliau, leisti ten nueiti ir patirti, ar jausis gerai. Svarbu nenuvertinti, geriau nusivylus? paguosti, kad gal šiam užsi?mimui tiesiog ne laikas, o šiuo metu gal smagu b?t? mokytis lošti šachmatais (puiku, jei t?vai gali ir pabandyti pažaisti su vaiku). Net jei žinote, kad vaiko norui nelemta realizuotis, tai nereiškia, kad reikia neleisti nor?ti. Geriau parodykite, kad visuomet yra daugiau galimybi?, nei viena. Kad išmoktume nuspr?sti, ko norime ir pasirinkti, svarbu, kad vaiko gyvenime b?t? ne tik mokslai, bet dar kažkokie užsi?mimai, v?liau jam padedantys ne tik susikoncentruoti ties tuo, k? daro, bet ir matyti daugiau, - kur gal?t? geriau save realizuoti, kaip gal?t? pakeisti darb? ? geresn? ir t.t.. B?relius reikt? parinkti pagal vaiko norus, o ne tam, kad „atsižym?tume“ ir kad jis nekvaršint? mums galvos. Jei vaikas per dažnai prašo keisti b?rel?, reikt? pad?ti jam pamatyti pozityvius veiklos aspektus, kad b?relis imt? patikti. Dažna noro mesti b?rel? priežastis – kritika, kuri? vaikas patiria iš bendraamži? ar pedagog?.

„Esu kritikuotas savo draug?, bet, mano nuomon?, kol nežinai, k? veiksi baig?s universitet?, neverta br?žinti suol?“, - teigia psichoterapeutas Raimundas Alekna, - „išsilavinimas reikalingas, ta?iau pažvelkime, kiek žmoni? dirba pagal specialyb?? Jie visi stojo nežinodami, nei kod?l ten eina, nei kuo bus. Ar visuomenei nuo to geriau?“. Statistika rodo, kad nemenka student? dalis po met? ar dvej? studijas meta, ima akademines atostogas, iš kuri? neretai ir negr?žta. Jei jau?iate, kad nežinote, ko norite pasiekti, geriau metus kitus pasidairykite, - kas jus domina? Puiku, jei rasite galimyb? nor? „patikrinti“ – pasisukioti šalia t? darb? dirban?i? žmoni?, paasistuoti. Aišku, „?sib?g?jus“ mokytis lengviau. Ta?iau tai, kad ?stojama mokytis nereiškia, jog žmogus nedegraduos. Degraduojama ne d?l to, kad nesimokoma, bet d?l to, kad žmogus turi psichologini? problem?. Beje, jau tai, kad neleidžiama sau nor?ti, atspindi kad j? turima.

Kad augtume, kaip asmenyb?s, turime sugeb?ti apsispr?sti ir pasitik?ti savimi. Reikt? vertinti, kad esu žmogus, kaip visi, vadinasi, man, kaip ir kitiems, viskas ?manoma. Kiti n?ra pranašesni. J? pranašumas nebent tas, kad jie leidžia sau: nor?ti ir daryti. Net ? Olimpines žaidynes susirenka ?vairiausi? ?gi?, sud?jim? ir galimybi? sportininkai, ir laimi nevisada tie, kurie „tur?t?“, anot t?v? ar pedagog?. S?km? dažniausiai šypsosi kaip tik maištininkams, - tiems, kas šiais vertinimais nepatik?jo.