Ak, tas gyvenimas!  Rodos, visai mažylio dar nesitikin?iai vienuoliktokei jis atseik?ja netik?t? n?štum?, o štai ne vienerius metus gandrus ?vairiais b?dais viliojan?iai keturiasdešimtmetei antras br?kšnelis n?štumo teste galb?t išryšk?ja tik atšventus jubiliej?. Žmon?s m?gsta apkalbin?ti. Na, gerai, tiesiog svarstyti, kas geriau – jauni ar gerokai vyresni už statistin? vidurk? t?vai?

Aišku, kai vaikelis ateina ? labai jaun? t?v? šeim?, gimdytojai dar patys b?na „vaikai“: neturi pagrindo po kojomis, išsilavinimo, yra neišsid?k?, vaikai jiems ne tik džiaugsmas, bet ir savotiškas kliuvinys mokslams ar linksmyb?ms. Jaun? t?v? vaikai dažnai auga „savaime“ arba juos augina seneliai. Jaunatv?s pliusas – vaikui neužkraunamos t?v? psichologin?s problemos, retai kada itin jauni t?vai reikalauja iš savo vaiko stebukl?, užrašo j? ? kone visas mokykl?les, tik?damiesi išugdyti maž?j? Einštein?, puola paduoti vos nukritus? žaisl? ar piešti darželiui reikaling? piešin?. Tad vaikas turi laiko augti savo grei?iu, tapti savarankiškas. Hipergloba, anot Vilniaus psichoterapijos ir psichoanaliz?s centro psicholog?s Vitos ?ioraitien?s, - kone dažniausiai pasitaikantis vyrensi? t?v? bruožas. Vaikelis b?na tiek lauktas, tiek nor?tas, kad t?veliai nori j? apsaugoti kone nuo viso pasaulio, neju?iomis skiepydami mažajam nuostata, kad aplinka kupina pavoj?, o vaikas pats nesugeb?s padaryti to ar ano. Dažnai teigiama, kad vyresni? t?v? vaikai b?na itelektualesni (beje, dažnesni ir autizmo atvejai), - tai tiesa, ta?iau dažniausiai d?l to, kad jiems tenka ne tik bandyti pateisinti visus neišsipildžiusius t?v? l?kes?ius, bet ir augti suaugusi?j? pasaulyje. Jei vaikui tr?ksta bendravimo su bendraamžiais, jie tampa tarsi „mažais senukais“, iš dalies prarasdami galimyb? b?ti tiesiog savimi. Didžiulis t?vyst?s vyresniame amžiuje privalumas – kokyb?. Vyresni t?vai dažniausiai b?na jau susitvark? buit?, kažko pasiek?, išsilakst?, ?gij? brandos ir išminties, tad j? vaikui skiriamas laikas yra kitoks, nei vos nuo t?v? atsipl?šusi? jaunuoli?. Tiesa, jei vaikas vienintelis, kyla gr?sm?, kad jis bus per daug globojamas - viena vertus, t?vai bus griežti, daug ko neleis, saugos, ribos, kita vertus – pernelyg lepins. Žinoma, viskas priklauso nuo pa?i? t?v?, - jei jie spinduliuoja vidin? ramyb?, randa pusiausvyr? tarp globos ir vaikui duodamos laisv?s – puiku! Psichologini? problem? vaikui kyla, jei per t?v? r?pest? jis neturi galimyb?s pats kažko nor?ti, spr?sti, daryti, mama ir t?tis per ilgai j? laiko „po sparneliu“.

V. ?ioraitien? pasakoja, kad dažniausiai tenka susidurti su šeimomis, kur ne tiek vaikai, kiek patys t?vai kompleksuoja d?l savo amžiaus. Jie nerimauja, kaip reaguos vaiko bendraamžiai, ar kaip jie atrodys t?v? susirinkime mokykloje, jei daugelis ten esan?i? t?veli? jiems, galb?t, tikt? ? s?nus ar dukras. Svarbu, kad šis nerimas nepersiduot? vaikui. Faktas, - ryšys su t?vais priklauso ne nuo j? amžiaus, bet nuo to, kiek prieinami, artimi, d?mesingi jie buvo vaikui nuo pat jo gimimo.

?vardinti amži?, kai t?vais b?ti per v?lu? Nes?mon?. Juk tai stereotipiška, - vyresni t?vai mums asocijuojasi su ligomis, mirtimi, o jaunesni, - su trykštan?ia energija, sveikata. Tiesa ta, kad miršta ir labai jauni žmon?s, - nelaim?s nesirenka pagal amži?. Fiziologiškai svarbesnis moters amžius, nes ji turi išnešioti ir pagimdyti vaikel?. Ta?iau svarbiausia – ne metai juk b?na ir itin žvali? septyniasdešimtme?i?, ir paliegusi? trisdešimtime?i?. Visuomen?s primestas poži?ris, kad t?vai privalo b?ti jauni. Dažnai ne pats vaikas pajau?ia, kad kažkas „ne taip“, bet jam tai pasakoma iš šalies: „vau, kokie tie tavo t?vai! Atrodo, kaip seneliai“. Tuomet vaikas ima svarstyti, kod?l mama ir t?tis taip ilgai nenor?jo? Jei vaikas pasitiki savimi, prieš tokias pašaipas atsilaikys. Pad?ti jam gali ir t?vai – paaiškindami, kod?l jie yra vyresni: ilgai ieškojo vienas kito, labai nor?jo vaikelio nuo pat santyki? pradžios, bet Dievulis j? atsiunt? tik tada, o ne anks?iau ir panašiai. Jokiu b?du nenuvertinkite vaiko susir?pinimo šia tema! Jis turi žinoti, kad gim? iš meil?s, labai lauktas ir yra reikalingas.

Nemanykime, kad ypatingai jauni t?vai, tarsi atsvara anks?iau aptartai situacijai, visada yra geriau vaikui. Kadangi b?dami itin jauni visi mes labai susir?pin? savimi, savo poreikiais ir ateitimi, vaikui lieka mažiau laiko, jam skiriama kiek mažiau d?mesio. Mitas, kad jauni t?vai visada trykš energija ir noru žaisti su vaiku. Realyb?je dažniau d?saujama, kad vaikas kliudo d?kti su draugais, o žaidimas su vaiku virsta žaidimu vietoj vaiko, kai kontruktorius labiau sudomina t?vel?, nei atžal?. Psicholog? pasakoja, kad toks pats absurdiškas yra idealizavimas, neva jaunas susilauk?s vaiko b?siu jam draugas, nes man sulaukus 39, jam bus jau 20 met?. Pas psicholog? patek? paaugliai v?liau skundžiasi, kad, pavyzdžiui, j? mama „jauninasi“ ir trukdo, si?lydamasi kartu su dukros draugais eiti ? kin?, trikdo rengdamasi, kaip dvidešimtmet?. ?sivaizduojate? Patys vaikai sako, kad mama turi b?ti mama, o ne drauge. Juk draugi? ir draug? vaikai turi daug, jie bendraamžiai, o t?vai – vieni vieninteliai ir privalo atitikti savo vard?. Juk draugas negali nubausti, o t?tis ar mama vaiko labui kartais turi priimti ir nepalankius vaiko norams sprendimus. Dažnai, spausdami vaik? begaliniam atviruimui tokie t?vai-draugai pažeidžia atžalos privatum?. Toks rib? peržengimas ne tik negerina santyki? su vaikais, bet ir ver?ia juos užsiskl?sti savyje.

Ar suprasite savo vaik?, priklauso ne nuo to, kada jo susilauksite. Aišku, amžiaus kraštutinumai turi savo ypatum?, ta?iau visko tikrai nelemia. Kaip bendrausite su savo vaiku, lemsite patys, jam gimus ir augant pasirinkdami, kaip bendrauti, išsaugodami arba ne vidin? ramyb?. Brit? psichoanalitikas Donaldas Vinikotas (Donald Winnicott) teigia, kad užtenka b?ti pakankamai gerais t?vais. Tai reiškia, kad reikia sugeb?ti paisyti ir savo, ir vaiko poreiki?, priimti vaiko jausmus ir leisti jam b?ti savimi, o ne lipdyti „mises“ ar vunderkindus. Prisiminkime, kad mes, - t?vai, vaikui esame labai svarb?s. Ži?r?damas ? mus, jis kuria savo pasaul? ir save, tad b?kime verti ši? maž?j? stebukl?.